Energetikos, transporto, gamybos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityse laukia naujovės, o inžinieriai atliks svarbų vaidmenį pertvarkant šias pramonės šakas po COVID-19 atsigavimo, dvejopos pertvarkos ir karo laikotarpio.
Pramonės įgūdžių strategijoje 2030 (2022) pabrėžiamas numatomas inžinerijos ir pažangiosios gamybos sektorių augimas, 2021-2030 metais laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimu 8 %. Europoje jau dabar jaučiamas didelis inžinerijos srities talentų trūkumas – inžinerijos specialistai yra tarp keturių labiausiai paplitusių trūkstamų profesijų keturiolikoje ES valstybių (ELA, 2021 m.).
Dabartinės aukštojo mokslo sistemos
Dauguma dabartinių aukštojo mokslo sistemų yra pagrįstos XX a. sistema ir neatsižvelgia į XXI a. pramonės ir darbo tendencijas bei lūkesčius. Linijinis žiniomis grindžiamas išsilavinimas nebėra pakankamas rengiant inžinerijos absolventus ateičiai, ypač atsižvelgiant į didėjančią konkurenciją su robotais.
Ko reikia aukštųjų mokyklų studentams?
Inžinerijos aukštojo mokslo studentams reikia tarpdisciplininio požiūrio ir į mokinį orientuotų mokymo metodų, kurie be techninių žinių, suteiktų jiems ir įgūdžius, kurių robotai ir dirbtinis intelektas negali atlikti, tokius kaip transversalūs įgūdžiai ir rūpinimasis aplinka.
FuturENG Tikslai
FuturENG tikslai yra:
Praplėsti aukštųjų mokyklų studentų žinias apie naujausias technologijų tendencijas.
Skatinti iššūkiais grindžiamą mokymąsi, ugdant studentų skaitmeninius, ekologinius ir transversaliuosius įgūdžius.
Aprūpinti aukštojo mokslo dėstytojus priemonėmis, padedančiomis aukštojo mokslo studentams įsilieti į darbo rinką.
Stiprinti žinių trikampio bendradarbiavimą siekiant užtikrinti tinkamus sprendimus švietimui.